Tvoros charakteristika
Tvoros ir šiais laikais nepraranda aktualumo. Jos saugo nuo triukšmo, vėjo, dulkių, svetimų akių, judriose vietose – vaikus nuo nelaimių. Tvora, kaip sodybos architektūros elementas, jungia visus statinius į vieningą visumą, žymi sklypo ribas, sukuria jaukumo, saugumo jausmą, foną sodybos augalams.
Tvoros tveriamos iš medinių, betoninių ar metalinių stulpų. Stulpai gali būti tiesiai kalami į žemę, įbetonuojami, tvirtinami prie betoninio ramsčio arba užmaunami ant metalinio į žemę įsmeigto smaigčio.
Tvoros tveriamos iš įvairių medžiagų: vielos tinklo, medienos, metalo strypų, kaltos geležies, skardos profilių. Fasadinėje namo pusėje tvoros gali būti žemesnės (0,80-1,00 m), o iš kiemo ir daržo pusės - aukštesnės (1,80-2,00 m). Jeigu sklypas yra šlaite, kurio nuolydis neviršija 10% (l m - 10 cm), tvoros tveriamos pagal šlaito liniją, jeigu nuolydis viršija 10% - tvora daroma horizontali su pakopomis









